- pailga
- pailga sf. ilgesys: Laukiau su didžiausia pailga rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pailga — pai̇̀lgas, pailgà bdv. Pai̇̀lgas véidas, kambarỹs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pailgakis — pailgãkis, ė smob. (2) kieno pailgi, neapskriti akių vyzdžiai: Visi, kurie turi apskritas lėlytes, gerai regi taip dieną, kaip ir naktį, bet pailgakiai daug geriau regi prietemyje ir naktį Blv … Dictionary of the Lithuanian Language
pailgas — 1 paìlgas, à adj. (3), pãilgas (3b) K, Als, Kv kuris didesnio ilgumo negu platumo, pailguotinas: Kliepas pailgas duonos SD122. Ropė pailga R341. Paìlgas veidas J. Paìlgas stalas Dkš. Paìlgas kiaušinis Vl. Jo sklypas labai paìlgas Trgn.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pailgas — 2 paìlgas, à adj. (3), pãilgas (3b) Als 1. Ob poilgis, apyilgis (erdvės atžvilgiu): Ar ne paìlgas kuodelis? Ds. Truputį pailga [kartelė] – reiks prikirst Ds. pailgaĩ adv.: Pailgaĩ nupjauta Ds. 2. poilgiai, apyilgiai trunkantis, tęsiamas … Dictionary of the Lithuanian Language
pusdubenis — pùsdubenis sm. (1) 1. nedidelis, mažesnis dubuo: Čia pastačiusi ant stalo kiaušynę baltame pusdubenėlyje, nuėjo į indaują, įmūrytą prie durų sienoje LzP. Padažui gaminti vartojami moliniai arba emaliuoti pusdubeniai rš. Pusdubenis mėsos… … Dictionary of the Lithuanian Language
keturkampiškas — keturkam̃piškas, keturkam̃piška bdv. Pailgà keturkam̃piška fòrma … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
keturkampiška — keturkam̃piškas, keturkam̃piška bdv. Pailgà keturkam̃piška fòrma … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pailgas — pai̇̀lgas, pailgà bdv. Pai̇̀lgas véidas, kambarỹs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
ankštis — 1 ankštis sf. (1) K; SD354, R pailga makštelė, kurioje bręsta ankštinių augalų sėklos: Pupos didesnė ankštis, nekaip žirnio Kp. Ankštys žirnių tabaluoja kaip eglės kankorėžiai J. Sunokę ankštys nuo lietaus skečiasi Dkš. Vienoj ankšty buvo penki… … Dictionary of the Lithuanian Language
apversti — apver̃sti, apver̃čia (àpverčia), àpvertė 1. tr. SD1114, SD301, Sut, N, K, RtŽ, L, Š, Rtr, BŽ77, DŽ, NdŽ, KŽ padaryti, kad pargriūtų, parvirstų ant šono, pargriauti, parblokšti, paguldyti ant žemės: Karves pagirdžia, lovius apver̃čia in šono Klt … Dictionary of the Lithuanian Language